Blog

2017 liepos 17

Paaiškino, kokia visuomenės grupė kaitina NT rinką

Paaiškino, kokia visuomenės grupė kaitina NT rinką

Nekilnojamojo turto (NT) kainų ir vidutinių pajamų santykio rodiklis , prastas, vidutinį ir mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantys lietuviai iš esmės yra „atkirsti“ nuo NT rinkos.

Taip LRT.lt sako NT specialistas Arnoldas Antanavičius. Kodėl tuomet NT kainos tokios didelės? Pasak A. Antanavičiaus, rinką kaitina tie, kurie uždirba didesnes nei vidutines pajamas, ir tokių gyventojų daugėja.
NT plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas A. Antanavičius sako, kad NT kainos ir vidutinių pajamų santykio rodiklis yra prastas, tad kyla klausimas, kodėl sandorių yra daug ir kainos po truputį didėja.
„Analizuodami, kas kokias pajamas gauna, pastebėjome, kad dažniausiai gyventojų, uždirbančių mažiau nei vidutinį atlyginimą, kiek buvo, tiek ir yra, bet gyventojų, uždirbančių daugiau nei vidutinį atlyginimą, nuolat daugėja. Daugiau nei vidutines pajamas uždirbančių gyventojų Vilniuje, „Sodros“ duomenimis, per 2016-uosius padaugėjo beveik 13 tūkst., per pirmuosius penkis šių metų mėnesius , 2 tūkst.
Kitaip tariant, daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbantys žmonės gali nueiti į banką, gauti paskolą ir pirkti būstą. Manau, tai yra priežastis, kodėl net ir esant ganėtinai prastam statistiniam vidurkiui, vertinant kainas ir vidutinių pajamų santykį, rinkoje matome kitokią situaciją. Jei gerai apmokamų darbo vietų daugės, natūralu, NT rinka išliks stipri“, , kalba A. Antanavičius.
Tačiau tai, pasak pašnekovo, nėra tik Lietuvos fenomenas. Š½emos palūkanų normos ir galimybės gauti paskolą daugelyje valstybių taip pat sukuria situaciją, kai mažai uždirbantys žmonės lieka „atkirsti“ nuo NT rinkos.
„Kai kuriose šalyse valdžia netgi sprendžia, kaip padaryti būstą prieinamesnį mažiau uždirbantiems žmonėms, nes tie, kas uždirba daugiau, natūraliai tą rinką kaitina“, , pažymi A. Antanavičius.

Situacija NT rinkoje švelnėja?

NT agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako norintis paprieštarauti nuomonei, kad NT kainos šiuo metu pasiekusios aukštumas. Pasak jo, ši sąvoka netinka, nes kainos nėra pasiekusios prieškrizinio lygio.
„Norėčiau paoponuoti nuomonei, kad kainos pasiekusios aukštumas. Jei dabartines kainas palygintume su 2007-ųjų vidurio ir pabaigos kainomis, matytume, Vilniaus centre ir senamiestyje esančių butų kainos yra 20 proc. mažesnės nei tuomet. Miegamuosiuose rajonuose būsto kainos šiuo metu yra apie 30 proc. mažesnės nei buvo prieš 10 metų. Kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų lygis, palyginti su tuo, kuris buvo „dugno metu“, yra ūgtelėjęs apie 10,15 proc., ir tai tikrai nėra kažkokie itin dideli skaičiai.
Taip, šiuo metu rinka nėra duobėje. Kainos nustojo kristi ir po truputį pradėjo kilti prieš septynerius metus. Per tą laikotarpį kainos ūgtelėjo apie 25 proc. Tačiau istorinių aukštumų mes dar nepasiekėme“, , sako S. Vagonis.
Pasak pašnekovo, kainų kilimo tempas pirmąjį 2017-ųjų pusmetį tikrai nėra įspūdingas. „Ober-Haus“ skaičiuoja butų kainų indeksą penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Š iauliuose) ir, anot agentūros, per pastarąjį pusmetį kainos augo mažiau nei 2 proc., kai tą patį 2016-ųjų pusmetį jos ūgtelėjo apie 3 proc.
„Vilniuje [šiemet] nuo sausio iki birželio kainos ūgtelėjo 2 proc., kituose miestuose kainos augo vidutiniškai 1,2 proc. Augimas tikrai nėra įspūdingas, pernai jis buvo intensyvesnis. Vilniuje butų kainų augimas per pirmą 2016-ųjų metų pusmetį siekė 4 proc., kituose miestuose , 2,4 proc.
Š iemet kainų kilimo sparta yra dvigubai mažesnė nei pernai, ir tai nepalyginama su 2005,2007 metais, kuomet kainos per metus ar pusmetį augdavo dešimtimis procentų“, , tikina S. Vagonis.

Rinkos perkaitimo rizika kol kas nedidelė

Pasak LRT.lt kalbintų specialistų, butų kainas Lietuvoje, o ypač Vilniuje, kelia didelis pirkėjų aktyvumas, kuris kol kas nemažėja, tačiau yra ir veiksnių, saugančių rinką nuo per didelio perkaitimo.
„Kuo didesnis pirkėjų aktyvumas, tuo didesnė kainų augimo tikimybė. Kita vertus, tarp pardavėjų yra nemaža konkurencija. Vilniaus mieste vykdoma labai daug naujos statybos projektų, o jų tarpusavio konkurencija neleidžia kainoms augti dar didesniu tempu.
Š½enklų, kad NT rinka gali perkaisti, kol kas nematyti. Pastarojo meto būsto kainų augimo tempas (apie 2 proc.) nėra didelis, o kainų augimo spartėjimui priežasčių nematyti, nes pasiūla patenkina paklausą ir tai stabdo rinką nuo perkaitimo“, , sako S. Vagonis.
Tuo metu A. Antanavičius atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: „Kalbant apie galimą NT rinkos perkaitimo riziką, iš paklausos pusės situacija , nebloga, nes ekonomika auga, gerai apmokamų darbo vietų daugėja. Iš šios pusės nesimato, kad galėtų būti kažkokių problemų.
Sunerimti galima nebent dėl pasiūlos: ji įsibėgėja ir, jei vystytojai pradės siūlyti pernelyg daug naujų projektų, gali taip išauginti konkurenciją, kad bus priversti taikyti nuolaidas, akcijas. Tačiau jei rinka bus subalansuota, kažkokių pokyčių nepamatysime.“

 

LRT

  • NT rinka
  • nekilnojamas turtas


    Š altinis: Forex.lt

    Ekonomika
    About Rolten

    Text Widget
    Aliquam erat volutpat. Class aptent taciti sociosqu ad litora torquent per conubia nostra, per inceptos himenaeos. Integer sit amet lacinia turpis. Nunc euismod lacus sit amet purus euismod placerat? Integer gravida imperdiet tincidunt. Vivamus convallis dolor ultricies tellus consequat, in tempor tortor facilisis! Etiam et enim magna.