Blog

2016 lapkričio 15

Kam ir kaip taupo lietuviai, latviai ir estai?

Kam ir kaip taupo lietuviai, latviai ir estai?
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus viešosios nuomonės tyrimas rodo, kad pagrindinis motyvas, skatinantis lietuvius, latvius ir estus atidėti dalį savo pajamų užuot jas išleidus, yra noras būti pasiruošus nenumatytiems gyvenimo įvykiams.
Antroji dažniausiai Baltijos šalių gyventojų įvardyta taupymo priežastis – planuojamas didelės vertės pirkinys. Tokiam pirkiniui šiuo metu pinigus kaupia beveik kas antras lietuvis ir kas trečias latvis bei estas.

Rūpi ir pensija, ir vaikų ateitis

Apklausų duomenys taip pat rodo, kad Baltijos šalių gyventojai ėmė aktyviau rūpintis asmeniniais finansais, kurie bus reikalingi išėjus į pensiją.
„Papildomai pensiją kaupiančių gyventojų Lietuvoje ir Latvijoje, lyginant su prieš dvejus metus daryto tyrimo duomenimis, beveik padvigubėjo. Pensijai šiuo metu kaupia 27 proc. lietuvių ir net 37 proc. latvių. Estijoje taupymas pensijai yra mažesnis prioritetas nei Lietuvoje ir Latvijoje, šiam tikslui lėšų atsideda 20 proc. apklaustųjų Estijoje“, – tyrimo rezultatus lygina Odeta Bložienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pasak O. Bložienės, estai iš visų Baltijos gyventojų dažniausiai pinigų atideda vaikų ateičiai. Vaikų studijoms, pirmajam būstui ar kitoms jų reikmėms pinigus šiuo metu taupo 25 proc. apklaustųjų Estijoje. Savo atžalų reikmėms Lietuvoje ir Latvijoje taupo atitinkamai 19 proc. ir 17 proc. respondentų.

Kaupia banko sąskaitoje

Paprašyti nurodyti, kur kaupia finansinį rezervą, Lietuvos ir Estijos gyventojai dažniausiai įvardijo einamąją banko sąskaitą, latviai nurodė II pakopos pensijų fondą. Latviai išsiskyrė ir tuo, kad dažniau nei kaimynai santaupas kaupia namuose. Turintys santaupų namuose grynaisiais nurodė 26 proc. apklaustų latvių, 20 proc. lietuvių ir tik 13 proc. estų.
Apklausų duomenimis, Baltijos šalių gyventojai asmeninėje banko sąskaitoje dažniausiai yra sukaupę ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų. „Norintieji sau ar savo šeimai užtikrinti pakankamą finansinę apsaugą turėtų sukaupti kiek didesnį rezervą. Rekomenduojama turėti bent trijų-šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio neliečiamas atsargas. Jos būtų naudojamos susidūrus su rimtais iššūkiais, pavyzdžiui, praradus darbą ar kitais atvejais netekus nuolatinio pajamų šaltinio“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pasak ekspertės, finansinį rezervą verta formuoti nuosekliai, todėl taupymas turėtų tapti įpročiu, kai kas mėnesį šiam tikslui atidedama dalis savo pajamų. Optimali atidedama dalis turėtų siekti nuo 10 proc. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsidėti reguliariai ar tai, kas lieka?

Daugiau nei trečdalis santaupas kaupiančių Baltijos šalių gyventojų teigia darantys tai reguliariai ir
kiekvieną mėnesį atidedantys nusistatytą pajamų dalį. Lietuvoje ir Latvijoje tai yra populiariausia taupymo taktika. Tačiau estai dažniausiai renkasi kitą taupymo būdą – į finansinį rezervą atideda tuos pinigus, kurie lieka neišleisti mėnesio pabaigoje.
„Pats efektyviausias finansinio rezervo kaupimo būdas yra reguliarus dalies savo pajamų atidėjimas vos tik jas gavus. Patartina, kad šis rezervas būtų kaupiamas atskiroje sąskaitoje, kuri nebūtų susieta su banko kortele. Taip geriau suvaldysite pagundas „laisvus“ pinigus panaudoti spontaniškam pirkiniui. Laukti mėnesio pabaigos ir atidėti tai, kas liko neišleista – mažiau efektyvi taktika. Pasirinkę šį taupymo kelią gyventojai rizikuoja sukaupti mažiau, nei galėtų“, – atkreipia dėmesį finansų specialistė O. Bložienė.
Tyrimas taip pat rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų gautas neplanuotas pajamas (dovana, papildomas uždarbis ar susigrąžinta mokesčių permoka) linkę atidėti. Taip sakosi darantys 22 proc. apklaustų santaupų turinčių Lietuvos gyventojų. Latvijoje taip elgiasi tik 8 proc., Estijoje 9 proc. finansinį rezervą kaupiančių gyventojų.
„Pasirinkimas neplanuotas lėšas atidėti finansiniam rezervui ar didesniems ateities tikslams yra sektinas elgesys. Tačiau gyventojai galėtų geriau išnaudoti turimas taupymo galimybes. Apklausos duomenimis, jokių santaupų neturi beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis jų norėtų taupyti, ir kas penktas pripažįsta, kad tai daryti leistų turimos finansinės galimybės“, – tyrimo rezultatus apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė O. Bložienė.
Baltijos šalių gyventojų apklausas „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko „Spinter tyrimai“ šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais. Lietuvoje apklausti 1013, Latvijoje – 1108 18-75 m. amžiaus gyventojai. Estijoje apklausti 1005 15-75 m. amžiaus gyventojai.

  • lietuviai
  • taupymas


    Šaltinis: Forex.lt

    Ekonomika
    About fcr.web@fcrmedia.lt