Blog

2017 rugsėjo 22

Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi
Š ių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje.
Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis , tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.
Statistikos departamentas, skaičiuodamas vartotojų kainų indeksą, stebi 923 prekių ir paslaugų kainas, ir jas fiksuoja net 4200 skirtingose Lietuvos vietose ir įmonėse. Akivaizdu, kad tarp šių prekių visada bus ir brangstančių, ir pingančių prekių bei paslaugų, todėl vidutinis kainų pokytis pasako ne viską, o neretai svarbius įvykius ir paslepia.
Pavyzdžiui, 2015 metais eurui pakeitus litą, oficiali statistika rodė, kad infliacijos nebuvo, priešingai , vidutinės kainos sumažėjo beveik vienu procentu! Daugeliui tokia statistika pasirodė neįtikėtina, tačiau euro įvedimas Lietuvoje sutapo su keliais svarbiais įvykiais, žemyn tempusiais kai kurių svarbių produktų kainas.
Pasaulinėse žaliavų rinkose pigo nafta, kviečiai ir kai kurie kiti javai, o dėl Rusijos embargo visoje Europoje buvo pieno produktų perteklius. Dėl šių priežasčių 2015 metais kuras atpigo 14 procentų, duona ir grūdai , 0,7 procento, o pienas ir jo produktai , 4,3 procento. Š ios didelį svorį vartojimo krepšelyje turinčios prekės „paslėpė“ sparčiau didėjusias profesinių paslaugų kainas.
O kas išpūtė infliaciją šiemet? Viena pagrindinių infliacijos priežasčių yra padidėję akcizai , šiuo metu alkoholio ir tabako kainos yra net 12,2 didesnės nei prieš metus. Verta atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, alus pabrango net 30 proc. , daugiau nei „reikalavo“ akcizų kilimas. Vis tik alkoholis nėra pirmojo būtinumo prekė, o jo kainoms spaudžiant piniginę jo vartojimą gyventojai gali sumažinti.
Antra augančios infliacijos priežastis yra išorinės kilmės , tai iš gilaus dugno pakilusi naftos kaina ir dėl to brangęs kuras. Degalai ir tepalai per metus pabrango 6 procentais. Trečias svarbus infliacijos šaltinis , brangesnės viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos. Viešbučiai kainas galėjo kilstelti ne tik atsižvelgdami į didėjančias darbo sąnaudas, bet ir ruošdamiesi galimai didesniam PVM tarifui. Kita vertus, didelė dalis gyventojų šiomis paslaugomis nesinaudoja ir tai nėra tai, kas iš esmės mažina gyventojų perkamąją galią.
Galiausiai, kavinės ir restoranai, kaip ir apgyvendinimo įstaigos, yra jautrios atlyginimų auginimui ir visas šias sąnaudas dažniausiai perkelia vartotojui, tai yra, didina savo paslaugų kainas. Š ios kainos sparčiausiai augo didmiesčiuose ir labiausiai palietė viduriniąją klasę, o ne mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
Deja, šiemet sparčiau pradėjo augti ir maisto prekių kainos, kurios per metus padidėjo 4 procentais. Pieno ir jo produktų perteklių pakeitė jų trūkumas, todėl jų kainos per metus padidėjo daugiau nei dešimtadaliu. Sparčiai brangsta ir daugelis profesinių paslaugų , šaltkalvių, santechnikų, tinkuotojų, elektrikų, odontologų ir daugelio kitų specialistų trūksta, todėl didėja jų teikiamų paslaugų kainos.
Džiugi naujiena vartotojams yra tai, kad daugelis iš šių išvardintų priežasčių nebekaitins infliacijos. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė piką, ir nuo rugsėjo ji ims mažėti, o kitais metais vidutiniškai sieks 3 procentus. Nors prekių brangimą prislopinti turėtų ir brangstantis euras, tačiau darbuotojų trūkumas ir toliau kels atlyginimus ir daugelio paslaugų kainas.
Vis tik ir šiemet, ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs maždaug dvigubai sparčiau nei didėja vidutinės kainos, todėl daugelio gyventojų perkamoji galia nemažėja ir nemažės. Kitais metais pagaliau ir pensijos didės gerokai sparčiau nei kainos. Infliacijos bikinis intriguojantis, bet nieko dramatiško ar, juolab, bauginančio jis neslepia.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

  • Infliacija
  • infliacija Lietuvoje


    Š altinis: Forex.lt

    Ekonomika
    About Rolten