Blog

2016 lapkričio 15

Euro zonos BVP – galvos skausmas Lietuvos eksportuotojams

Euro zonos BVP – galvos skausmas Lietuvos eksportuotojams
Neužtikrintumas tarptautinėse rinkose, perkamąją galią „valganti“ infliacija ir pamažu menkstančios vidaus vartojimo apimtys vis labiau stabdys euro zonos ekonomikos augimą.
Pastaraisiais ketvirčiais prastėjantis bendrojo vidaus produkto rodiklis tampa vis didesniu galvos skausmu Lietuvos eksportuotojams.
Antradienį ES statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, kad vieningos valiutos zonos ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,6 proc. Nors šis rezultatas maždaug toks, kokio tikėjosi ekonomistai, jis reiškia ir tai, kad ekonomikos augimas lėtėja. Galima palyginti: pernai tuo pačiu metu bendrasis vidaus produktas (BVP) demonstravo 2 proc. siekusį rezultatą. Tai reiškia, kad po 2012-2013 m. stebėtos recesijos kurį laiką spartesnį atsigavimą rodžiusi euro zonos ekonomika vėl ima judėti žemyn.

Variklis – vidaus vartojimas

Pagrindinis euro zonos ekonomikos variklis ir toliau išlieka vidaus vartojimas, tačiau jo apimtys pamažu menksta. Traukiasi ir investicijų apimtys. Pastaruoju metu vartojimą ir investicijas stabdė išaugęs neužtikrintumas dėl politinės situacijos Jungtinės Karalystės gyventojams priėmus sprendimą „Brexit“. Tačiau poveikis nebuvo toks didelis, kokio buvo galima tikėtis.
Britams referendume pasisakius už pasitraukimą iš ES, buvo baiminamasi, kad smarkiai kris tiek vartotojų, tiek ir verslo įmonių lūkesčiai, o tai turės įtakos vidaus paklausai. Tačiau prasčiausios prognozės neišsipildė – lūkesčiai atsistatė pakankamai greitai. Juos į teigiamą pusę tempia ir pastaruoju metu girdimos abejonės, ar „Brexit“ apskritai įvyks.

Stabdys – tarptautinė aplinka

Kartu su euro zonos BVP rezultatais buvo paskelbti ir naujausi duomenys iš Vokietijos – čia taip pat pastebimas ekonomikos sulėtėjimas. Ši šalis yra euro zonos, o kartu – ir visos ES, kuri yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, eksporto variklis. Tačiau stojantis tokių valstybių kaip Kinija ekonomikos augimas ir tarptautinė situacija pradeda veikti ir Vokietijos, ir visos pinigų sąjungos eksportą. Jeigu pernai euro zonos eksporto augimas viršijo 6 proc., tai šiuo metu jis yra sulėtėjęs iki 2,5 proc.
Teigiamų impulsų neprideda ir nuo žaliavų eksporto priklausančios valstybės, tokios kaip Rusija ar Brazilija, kur fiksuojama recesija. Ten susiklosčiusi situacija taip pat mažina eksportą iš išsivysčiusių valstybių.

Iššūkiai Lietuvos eksportui

Pastaruoju metu pagrindinei Lietuvos eksporto rinkai – euro zonai – rodant atsigavimo ženklus, stebėjome ir sparčiau augantį jai priklausančių šalių importą. Tačiau dabar, lėtėjant vartojimui ir ekonomikos augimui, importo apimtys menksta.
Sulėtėję euro zonos ekonomikos augimo tempai iškart atsiliepia ir Skandinavijos valstybių, taip pat svarbių Lietuvos eksporto partnerių, ūkio plėtrai. Tuo pačiu metu recesija fiksuojama NVS valstybėse. O tai reiškia, kad tarptautinė aplinka Lietuvos eksportuotojams nėra itin palanki. Vis dėlto, kalbant apie mūsų šalies eksporto plėtrą, reikia atsižvelgti ne tik į ekonominę situaciją pagrindinėse eksporto rinkose, tačiau ir į gaminamos produkcijos konkurencingumą – augant gamybos sąnaudoms, auga ir jos kainos.

Žvilgsnis į ateinančius metus

Prognozuojame, kad tiek paskutinį šių metų ketvirtį, tiek kitais metais euro zonos ekonomikos augimo tempai ir toliau lėtės. Pirmiausia tai lems menkstantis vidaus vartojimas. Gyventojų perkamąją galią mažins spartėsianti ir 1,2 proc. pasieksianti infliacija, kurią į priekį stums pamažu augsianti naftos kaina.
Kitas svarbus veiksnys – tarptautinis neužtikrintumas, nulemtas ne tik Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš ES, tačiau ir laukiantys rinkimai Prancūzijoje bei Vokietijoje, galintys į valdžią atvesti populistus. Užtikrintumo neprideda ir ką tik įvykę JAV prezidento rinkimai. Pastarųjų nugalėtojas Donaldas Trumpas savo agitacijos metu dėstė nuostatas riboti prekybą ir imtis protekcionistinių veiksmų apsaugant šalies rinką. Jeigu šie ketinimai būtų įgyvendinti, jie galėtų paskatinti prekybos karus tarp tokių galių kaip euro zona, Kinija bei kitos šalys. Euro zonai, kaip didžiausiai pasaulio eksportuotojai, tai nebūtų itin geros žinios.
Nepaisant grėsmių užsienio rinkose, Lietuvos ekonomikos modelis nesikeis – ir toliau liksime maža ir atvira ekonomika, stipriai priklausanti nuo eksporto. Tačiau pagrindinėms eksporto partnerėms išgyvenant ne pačius geriausius laikus, turime susikoncentruoti į savo konkurencingumo didinimą. O tą gali leisti pasiekti tik nuoseklus našumo pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose didinimas. Tuomet net ir esant sudėtingai tarptautinei aplinkai galime tikėtis stabilaus eksporto augimo.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

  • euro zona
  • Lietuvos eksportas


    Šaltinis: Forex.lt

    Ekonomika
    About fcr.web@fcrmedia.lt